- beveislis
- beveĩslis, -ė adj. (2) Š nevaisingas: Sauskus yra beveĩslis vyras J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
beveislis
Look at other dictionaries:
išvisa — ìšvisa scom. (1) Š žr. išvisėlis: Kurs beveislis, tas ìšvisa J. Ìšvisa yra motriška, iš veislės išėjusi J. Anų kiaulės jau tik ìšvisos bėra Skd. Ar tu nenori kokių ìšvisų avižų toms vištoms paberti? Skd. Tokį išviselę [paršiuką] nusipirkau,… … Dictionary of the Lithuanian Language
